Paspirtukų vežimas: ne bet kokių ir ne bet kaip

Pastaruoju metu sulaukiame nemažai paklausimų dėl galimybės vežtis paspirtuką autobusu. Sulaukiame ir priešingų prašymų – jokiu būdu neįleisti važiuoti su paspirtukais, nes jau yra atvejų, kai susižalojus į paspirtuką keleiviams prireikė ir medikų pagalbos. Paspirtukais vadinamos įvairaus dydžio dviratės transporto priemonės, nuo mažučio mechaninio vaikiško iki galingo elektrinio, tad netikslinant, apie kokią kalbama, gali įsivelti nepageidaujamos painiavos. Pridedame paveiksle pavyzdžius: nuo absoliučiai nepriimtinų iki galimo vežti autobusu – jeigu tenkinamos ir kitos būtinosios sąlygos. Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatyta, kad paspirtuką galima vežtis tik tais atvejais, kai jis atitinka visus šiuos rankiniam bagažui keliamus reikalavimus: Paspirtuko matmenys turi būti ne didesni kaip 60 x 40 x 20 cm arba kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm; Paspirtukas turi būti  švarus; Vežamas daiktas neturi smailių, pjaunančių ar galinčių sutepti autobuso apmušalus ar keleivių drabužius detalių. Autobuso vairuotojui suteikta teisė priimti sprendimą, ar paspirtukas atitinka šiuos reikalavimus. Todėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ rekomenduoja, jei jau yra neišvengiama būtinybė vežtis papildomą mobilumo priemonę (pvz. paspirtuką),  ji turėtų būti įpakuota į specialų dėklą ar turi būti kitaip izoliuotos nešvarios, smailios, galinčios sužeisti, įpjauti dalys. Kartais diskutuojant paspirtukai lyginami su kūdikių ar neįgaliųjų vežimėliais, reikalaujant tokių pat vežimo teisių. Bet mes tokį emocinį argumentą laikome nekorektišku. Kūdikių ar neįgaliųjų vežimėlių naudotojai dažnai neturi alternatyvos viešajam transportui. Tuo tarpu paspirtukas, pirmiausia – galingas elektrinis – yra skirtas ne būti vežamas, o kad juo pačiu būtų važiuojama. Ir kitų keleivių patirtys yra skirtingos: nesulaukiame nusiskundimų dėl bendrakeleivių su vežimėliais. To, deja, negalėtume pasakyti apie paspirtukininkus.  

Sekmadienį – vandens autobuso startas

Gegužės 19, sekmadienį, sezoną pradeda vandens autobuso maršrutas Nr. L1. Šiais metais jo startas gerokai ankstesnis nei pernai: 2023-iaisiais plaukti pradėjome birželio 16 dieną, per sezoną plaukė 8935 keleiviai. Ankstyvesnis šių metų startas keleiviams dar leis pasidžiaugti gamtos žydėjimu ir ilgais šviesiais vėlyvo pavasario vakarais. Pernai sulaukta priekaištų, jog dėl miesto svečių gausos vietiniai klaipėdiečiai dažnai netelpa į vandens autobusą. Startuodami iki atostogų sezono pradžios sudarome galimybę mūsų miestiečiams komfortiškai planuoti savo pasiplaukiojimą dar iki turistų antplūdžio. Kaip ir pernai, atsiskaitymas už kelionę bus tik negrynaisiais pinigais. Atsiskaitant pinigais iš e.bilieto kortelės bilietas kainuoja 5 Eur; su nuolaida, nelygu jos dydis, - 2,50 ar 0,80 Eur. Bilietas su Klaipėdiečio kortele – 4,50 Eur. Atsiskaityti galima ir bankine kortele, 5 Eur. Šiomis kortelėmis galima pirkti ir kelis bilietus savo bendrakeleiviams. Taip pat galima programėle e.Ticket Klaipėda nusipirkti QR bilietus išmaniajame įrenginyje. Bilietas yra vienakryptis, grįžtant teks pirkti kitą bilietą. Kelionė pasroviui trunka 75 minutes, prieš srovę – 80 minučių. Vandens autobuso reisų tvarkaraščiai gegužės 14 bus paskelbti internete mūsų Tvarkaraščių skiltyje stops.lt, popieriniai tvarkaraščiai iškabinti vandens autobuso stotelėse. Gegužės pradžioje klaipėdiečiai galėjo matyti bandomuosius vandens autobuso plaukimus: tarp sezonų laivai buvo patobulinti atsižvelgiant į praėjusio sezono patirtį ir dabar išbandyti upėje.    

Pasikartokime važiavimo dviračiu taisykles

Klaipėdoje įsibėgėjo dviračių sezonas, į trasą išvažiuoja ir nepatyrę dviratininkai. Kad kelionė būtų saugesnė jums ir aplinkiniams, primename pagrindines važiavimo dviračiu taisykles: važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, dviračių juostomis arba dviračių gatvėmis, o jei jų nėra – leidžiama riedėti važiuojamosios dalies kelkraščiu. šaligatvius palikime pėstiesiems – važiuoti jais galima tik tuo atveju, kai aplinkui nėra dviračiams skirtos infrastruktūros. Pro pėsčiajį riedėti leidžiama tik pėsčiųjų judėjimo greičiu (3–7 km/h). Taip pat būtina išlaikyti saugų atstumą; jei būtina kirsti sankryžą, reikėtų sustoti arba sulėtinti, įsitikinti, kad važiuoti saugu; perėja skirta pėstiesiems – prieš ją kertant, privaloma sustoti, nulipti nuo dviračio ir vestis jį šalia; važiuojant per dviračių pervažą, nulipti nuo dviračio nebūtina, tačiau saugu judėti tik įsitikinus, kad kiti eismo dalyviai Tave mato ir praleidžia; riedėdami laikykitės dešinės, manevruodami būtinai apsižvalgykite, parodykite manevro ženklą – pakelkite ranką posūkiui parodyti ir tik tuomet keiskite važiavimo kryptį; dviračiams, kaip ir kitoms transporto priemonėms, galioja dešinės rankos taisyklė: kai nėra pirmumo ženklų, privaloma praleisti iš dešinės pusės judančius eismo dalyvius. Saugokime ne tik aplinkinius, bet ir save: riedant laikykime vairą abejomis rankomis, nelaikykime gėrimų ar telefono; tamsiu paros metu dėvėkime rūbus su šviesą atspindinčiais elementais; važiuodami nesiblaškykime ir klausykimės aplinkos garsų, stebėkime, kas vyksta aplinkui; pasirūpinkime, kad dviratis būtų techniškai tvarkingas. Daugiau patarimų dviratininkams yra surašiusi Lietuvos kelių policijos tarnyba https://lkpt.policija.lrv.lt/lt/naudinga-informacija/patarimai-dviraciu-vairuotojams

Keleivių yra daugiau nei matome

Praėjusią savaitę e.bilieto sistema suskaičiavo šimtamilijoninį keleivį nuo 2018-ųjų. Bet tai dar ne visi mūsų viešuoju transportu važiavę keleiviai. Turime ir keleivių, kurių mūsų sistema tiesiog “nemato”. Brangūs ir mylimi Yra tokių visiems brangių ir mylimų keleivių, kurie autobusu gali teisėtai važiuoti be bilieto nemokamai: “Kiekvienam keleiviui suteikiama teisė nemokamai vežtis vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais (…) du vaikus iki 7 metų neužimant atskiros sėdimos ar miegamos vietos” (Transporto lengvatų įstatymas).  Jų mūsų sistema nepastebi, nors kai kuriose kryptyse kai kuriais laikais (pvz., į karštą vasaros dieną į Melnragę) jų gali būti nemažai. Keliantys rūpesčių Pernai kontrolieriai užfiksavo per 7 tūkstančius keleivių, važiavusių be bilieto. Tuos tai mes tikrai žinome, net ir vardais-pavardėmis. Tačiau ne visi “zuikiai” yra pagaunami. Kontrolės intensyvumas turi savo racionalias ribas. Pernelyg dažnai kontroliuojant ne tik didėja tiesioginės sąnaudos kontrolei, tačiau ir gaišinamas kelionės laikas keleiviams, nes bilietai tikrinami tik autobusui stovint. Kontroliuojame tiek, kad pagal tikimybių teoriją tikrai neapsimokėtų važinėti be bilieto, t.y. – mokamų baudų suma būtų ženkliai didesnė nei galimas “sutaupymas” važiuojant be bilieto. Turime ir kitų priemonių kontroliuoti “zuikių” skaičių, jas kompleksiškai naudojame. Tačiau akivaizdu, kad be bilieto važiavusiųjų skaičius pernai tikrai buvo daug didesnis nei tie nustatyti 7 tūkstančiai. Tie “nelegalai” irgi mūsų bilieto sistemai yra nematomi. Atsainieji Kartais keleiviai, turintys galiojantį terminuotąjį bilietą, nepasivargina pažymėti jį kiekvienoje kelionėje. Nors tokia prievolė pas mus Klaipėdos miesto tarybos patvirtintose Keleivių vežimo taisyklėse nustatyta nuo pat elektroninio bilieto įvedimo pradžios. Nežymint tokio bilieto mes nematysime ir kelionės, todėl negalėsime tiksliai įvertinti kelionių poreikio ir salono užpildymo. Sistema rodys, kad salone dar erdvu, o realybėje keleiviai važiuos jau susiglaudę. Matomi, tačiau iš to naudos nedaug Priemiesčio maršrutuose 28% keleivių vis dar perka bilietus iš kasos aparato. Mes gauname iš vežėjų kasos aparatų duomenis kas mėnesį, sužinome bilietų skaičių ir gautas už juos pajamas. Tačiau keleivių srautų analizei, transporto poreikio kitimo analizei tie duomenys mažaverčiai. Skirtingai nuo e.bilietų, kurių informaciją galima patogiai raikyti įvairiais rūpimais pjūviais, tie popieriniai bilietai labai nepatogūs analizei. Neturime tiek rankų, kad galėtume tuos popieriukus į krūveles dėlioti.  Yra žinomi gana patogūs būdai ir tokius bilietus įtraukti į patogią analizei duomenų bazę, tačiau tam reikalingi įstatymo pakeitimai. Tikimės, kad šaliai nuosekliai skaitmenizuojantis tokie įstatymo pakeitimai bus priimti ir pagaliau galėsime tikro laiko režimu matyti ir šias keliones. Nutuokiame, bet neskelbiame Taigi, keleivių važiuoja daugiau nei mūsų bilieto sistema užfiksuoja. Kiek daugiau važiuoja? Teikdami viešojo transporto darbo ataskaitas steigėjui ir visuomenei, teikiame tik įrodymais pagrįstus skaičius. Bilietas žymėtas – kelionė yra. Nežymėtas – kelionės nėra. Tai kaip tik tos rašinyje paminėtos trys keleivių kategorijos: mažiukai, „zuikiai“, nerūpestingieji. Tačiau dirbame arti žemės ir planuodami darbą privalome vadovautis ne tik stebimais skaičiais, bet ir realybe. Mūsų analitikai turi didelę patirtį, todėl gana tiksliai gali įvertinti ir nestebimų kelionių skaičių, - manytume, milijono kelionių per metus tikslumu. Nustatydami maršrutų tvarkaraščius ir talpas vadovaujamės tiek e.bilieto teikiama informacija, tiek ir realistiniu „nematomų“ kelionių skaičiaus įsivertinimu. Bet tas žinojimas yra be dokumentinio pagrindimo, todėl paskelbtas visada keltų abejones. Ko lauktume iš keleivių? Tik laikytis miesto tarybos patvirtintų viešojo transporto paslaugos teikimo taisyklių. Įlipti per priekines duris, išlipti per kitas. Važiuojant atsisėsti, jeigu yra laisvų vietų, įsikibti į atramą, jeigu sėdimos užimtos. Gerbti bendrakeleivius ir vairuotojo darbą. Na ir, suprantama, kiekvienoje kelionėje žymėti bilietą.