Išmanaus parkavimo sistemos įdiegimo projektas juda finišo link

Dar šiais metais pradėjo veikti bendra informacinė sistema, leidžianti iš anksto vairuotojams sužinoti apie laisvas parkavimo vietas septyniose Klaipėdos ir Neringos savivaldybės aikštelėse. Dar būdamas kelyje vairuotojas gali įvertinti aikštelių užimtumą ir priimti racionalų sprendimą. Vertiname šią paslaugą kaip pirmą žingsnį į platesnį miesto laisvų parkavimo vietų monitoringą. Ilgesnį laiką išbandę jos veikimą, įdiegsime ją, galbūt su reikiamomis korekcijomis, ir kitose intensyvaus parkavimo miesto teritorijose. Šiaurės rage, Piliavietės automobilių statymo aikštelėje, Smiltynėje ir Nidoje dabar jau yra įrengtos transporto priemonių skaičiavimo sistemos, kurios realiu laiku rodo užimtumą šiose vietose. Mūsų mobiliosios internetinio puslapio www.klaipedatransport.lt versijos pagalba vairuotojas iš anksto gali įvertinti padėtį ir pasirinkti, kur atvažiavus statyti automobilį ir kokį alternatyvų transportą naudoti. Ši naujovė įdiegta vykdant VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Europos Sąjungos projektą „Automobilių statymas tampa išmanus“  (angl. Parking gets smart), kuriuo  siekiama optimizuoti automobilių statymą ir paskatinti piliečius naudotis viešuoju transportu. Konkrečios aikštelės šiam projektui pasirinktos atsižvelgiant į problemas, kurios vasaros sezono metu kyla į Smiltynę ir Nidą vykstantiems poilsiautojams. Iš Nidos, tarkim, į Jūrų muziejų važiuojančiai šeimai svarbu žinoti, ar bus laisvų vietų pasistatyti automobilį Smiltynėje. Tai svarbu ir iš Klaipėdos pusės renkantis keliavimo būdą į muziejų ar Neringą. Skirtingai nei kitos miesto centre esančios aikštelės, kurių užimtumas svyruoja nežymiai, stebimosios aikštelės patiria tiek paros, tiek ir sezoninių svyravimų šuolius. Sukaupti duomenys rodo, kad priklausomai nuo paros valandų ten užimtumas gali svyruoti iki 10 kartų, o sezoninės apkrovos keičiasi iki trijų kartų. Absoliutus sezoninis pikas stebimas Pilies aikštelėje: rugpjūčio mėnesį ten buvo pastatyti 35 000 automobiliai. Tai nereiškia, jog šitoje aikštelėje sunkiausia rasti vietą: ji tiesiog yra talpiausia, tai ir generuoja tokius didelius skaičius. Labiausiai pagal sezonus svyruoja Smiltynės aikštelės užimtumas, 2,5 karto: rugpjūčio mėnesį 24 400 automobilių, o lapkritį 9 400. Tuo svarbesnė vairuotojams tampa tikro laiko informacija apie aikštelės užimtumą:     Momentinis stovėjimo vietų užimtumas stebimose aikštelėse Projekte dalyvavo ne tik Neringa ir Klaipėda, tačiau ir partneriai iš Vokietijos, Lenkijos, Švedijos. Jų patirtimi rėmėmės ieškodami optimaliausių mums sprendimų. Šį sėkmingai realizuotą projektą vertiname kaip pilotinį: rasti sprendiniai galės būti multiplikuojami mieste visur, kur parkavimo vietų užimtumas yra ypač aktualus ir probleminis. Esamas miesto zonavimas pagal teritoriją neatspindi (o ir negali atspindėti) konkrečios aikštelės ar gatvės atkarpos populiarumo statant automobilius. Todėl jau patikrintos išmanaus automobilių parkavimo sistemos įdiegimas įmanomai didesnėje miesto teritorijoje leistų vairuotojams išvengti bereikalingos ridos ieškant laisvos statymui vietos – tokią vietą arčiausiai tikslo jie jau pakeliui galėtų matyti ekrane. Ateityje – ne tik mūsų puslapyje, tačiau ir mobiliojoje programėlėje bei švieslentėse aikštelių prieigose. Tačiau tokios sistemos įdiegimas jau reikalautų investicijų iš miesto biudžeto. Aikštelių užimtumo duomenys yra atviri. Pasaulio patirtis rodo, kad tai sukuria prielaidas ir kitų verslų pridėtinės vertės kūrimui: išmanaus parkavimo sistema turi įtakos ne tik judumo problematikai, tačiau ir kitoms miesto gyvenimo sritims. O sėkmingas Neringos ir Klaipėdos miestų bendradarbiavimas pademonstravo, kad tokią sistemą įmanoma išplėsti iki regiono masto, įtraukiant į ją ir, jeigu tik būtų parodyta iniciatyva, ir Palangos miestą bei Klaipėdos rajoną. VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas” kasmet kartu su Europos partneriais vykdo po vieną-du transporto problematikos tarptautinius projektus. Šis keletą metų besitęsiantis projektas bus užbaigtas 2022-aisiais. Greta tiesioginės naudos miestui, darbas su tokiais projektais įstaigai leidžia būti pažangos priekyje, matyti tarptautines tendencijas, ruoštis naujovių atėjimui į Klaipėdą ir teikti, miesto tarybai pavedus, patikimas ekspertines išvadas konkrečiais darnesnio judumo klausimais.   Projektą remia:   VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas” inf.  

Daugiau žymėjimų – daugiau autobusų

Pagrindinę informaciją apie reisų poreikį maršrutuose gauname iš bilietų (kartinių ir terminuotųjų) žymėjimo informacijos. Matome konkretaus reiso keleivių skaičių, matome pagal žymėjimo laiką įlipimo stotelę. Pagal tai priimame sprendimus dažninti ar retinti reisus, keisti talpas. Pavyzdžiui, šį rudenį pagal žymėjimo duomenis operatyviai įvertinome išaugusį 14-ojo maršruto poreikį ir pridėjome tame maršrute suktis papildomą autobusą https://www.klaipedatransport.lt/lt/naujienos/14-asis-vaziuos-dazniau-799 Dauguma keleivių suvokia terminuotųjų bilietų žymėjimo prasmę. Tačiau šį rudenį, Seimui sulyginus priemiesčio ir miesto moksleivių transporto lengvatas, atsirado nauji paslaugos vartotojai, kuriems terminuotojo bilieto žymėjimas dar netapo norma. Spalio mėnesį jau daugiau kaip pusė tūkstančio priemiesčio vaikų įsigijo mėnesinius bilietus, tačiau kelionių su terminuotaisiais bilietais (tiksliau – bilietų žymėjimų) skaičius ten neišaugo įprasta proporcija. Atrankiniai „gyvi“ stebėjimai patvirtina, kad toli gražu ne kiekvienas priemiesčio vaikas žymi savo bilietą. Ir elektroninio bilieto sistema jų priskaičiuoti negali. Nežymėdami terminuotųjų bilietų keleiviai nusiskriaudžia patys – retesniais reisais. Ypač tai aktualu priemiestyje, kur dažnai tėra tik vienas ar du viešojo transporto maršrutai. Būkime sąmoningi, žymėkime terminuotuosius bilietus patys, paraginkime tą daryti ir savo vaikus. 

Dirbantys žmonės – pagrindiniai mūsų keleiviai

Bendras kelionių viešuoju transportu skaičius dėl pandemijos sąlygotų apribojimų, lyginant su ikipandeminiu laiku, sumažėjo. Tačiau sumažėjo atskirose keleivių kategorijose nevienodai, todėl proporcijos tarp bilietų rūšių gerokai keičiasi. Labiausiai tiek absoliučiai, tiek santykinai krito terminuotų bilietų su 80% nuolaida naudojimas: neprognozuojamai besikeičiantis mokymo režimas drastiškai sumažino kelionių į mokymo įstaigas skaičių.  Ikipandeminiu laikotarpiu besimokančiųjų kelionės sudarydavo 30+ proc. visų kelionių. Išaugo procentinė bilietų su 50% nuolaida dalis, didžiąja dalimi tai kelionės su vienkartiniais bilietais. Besimokantieji (vienkartiniams bilietams galioja 50 proc. nuolaida), esant mokymosi režimo neapibrėžtumui, karantino metu judėjo ypatingai mažai, grįžę dažniau naudodavosi kartiniais bilietais.. O didžiąją dalį mūsų keleivių sudaro mokantieji visą bilieto kainą, jų kelionių skaičius drastiškai krito pirmojo karantino metu ir antrojo pradžioje, kitu metu jie išliko stabiliausia keleivių grupe, todėl tik proporcinė dalis pastaraisiais metais nuosekliai auga. Žinoma, migracija iš terminuoto bilieto  į vienkartinį įvyko ir šiame segmente. Kaip taisyklė, tai yra dirbantys žmonės, Klaipėdos ekonomikos stuburas, ant kurio laikosi miesto ir jo biudžeto gerovė. Išplėtotas maršrutų tinklas, grafikų tankumas, ekspreso autobusai ir maršrutiniai taksi daugeliu atvejų kelionę mieste viešuoju transportu daro greitesne ir patogesne nei lengvuoju automobiliu. Transporto reikšmė Klaipėdos ūkiniam gyvenimui mus įpareigoja išlaikyti paslaugos kokybės parametrus, patrauklius dirbantiems žmonėms.

Studentų lenktynės: matome pirmuosius dviračių miesto ženklus

Pasibaigusią Europos judumo savaitę Klaipėdoje vainikavo rugsėjo 23 dieną tradiciškai surengtos lenktynės įvairiomis transporto priemonėmis. Šiais metais įveikti atkarpą nuo Smiltelės stotelės prie PC „Molas“ iki Klaipėdos universiteto bandyta 8 būdais. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) kartu su Klaipėdos universiteto (KU) studentų sąjunga tokias lenktynes organizuoja nuo 2009-ųjų. Lenktynėmis nėra siekiama kokių nors rekordų, tiesiog norima įvertinti miesto infrastruktūros patogumą įvairioms transporto rūšims. Šiais metais varžėsi 8 dalyviai. Važiuota miesto autobusu, maršrutiniu taksi, elektromobiliu, paprastu automobiliu, dviračiu, elektriniu dviračiu, elektriniu paspirtuku, o vienas dalyvis atkarpą nubėgo. Dalyviai nuo Smiltelės stotelės pajudėjo 7.38 val. Finaliniai rezultatai 1. Igor Popov, elektrinis dviratis, 21 min 2. Karolina Jurkauskaitė, elektromobilis, 21 min 3. Vytautas Petraitis, dviratis, 21 min 4.Emilija Skirmantaitė, maršrutinis taksi, 23 min 5. Alvydas Jokubauskas, elektrinis paspirtukas, 26 min 6. Deividas Skuodas, automobilis, 29 min 7. Urtė Jonkutė, autobusas, 35 min 8. Viktor Chudnickij, bėgikas, 42 min. Prizininkų rikiuotė pateikiama pagal faktinį atvykimą: jų rezultatus skiria tik sekundės. Organizatoriams nelauktai šį kartą buvo patikrintas kitas, greta greičio, viešojo transporto kokybės parametras - patikimumas. Dėl gedimo nebuvo 6E ekspreso autobuso, kuriuo turėjo važiuoti lenktynių dalyvė. Jai teko važiuoti paprastu 6A autobusu, kuris stoja kiekvienoje stotelėje, todėl Urtė Jonkutė užtruko net 35 minutes. Autobuso rezultatą blogino ir vairuotojų nepagarba „A“ juostai Taikos prospekte. Taigi šiemetinis autobuso rezultatas – visų laikų antirekordas nuo pat 2009-ųjų. Nepaisant to apmaudaus sutapimo, viešasis transportas Klaipėdoje yra patikima susisiekimo priemonė. Reisų vykdymas mieste viršija 99,5%, - tai reiškia, jog šį rytą autobuso keleivei tiesiog realizavosi labai nedidelė, viena iš daugiau kaip dviejų šimtų, tikimybė nesulaukti savo autobuso. Užtat dviratėms transporto priemonėms šiemet sąlygos buvo kur kas geresnės. Rekonstruota ilga dviračių tako atkarpa Taikos prospekte leido, lyginant su pernykščiais metais, išvystyti daug didesnį greitį. Elektriniu dviračiu važiavo ne studentas, o UAB "Baltic Bike Travel" darbuotojas Igoris Popovas, galbūt ir jo profesionalumo dėka elektrobaikas finišavo pirmasis. Tačiau pernykščius rezultatus pagerino ir dviratininkas, ir elektriniu paspirtuku važiavęs studentas. Tai leidžia viltis, kad įvertinę infrastruktūros pažangą klaipėdiečiai vis dažniau rinksis kelionei šias ekologiškas ir greitas transporto priemones, ir Klaipėda pagaliau taps tikru dviračių miestu. Verta pažymėti, jog lengvasis automobilis finišą pasiekė 3-8 minutėmis vėliau nei trys dvirãtės transporto priemonės. Automobilio trasa buvo ilgesnė (aplenkė Tiltų gatvę, kuria tranzitu važiuoti vidaus degimo varikliais varomi automobiliai neturi teisės), tačiau tokį jo kuklų rezultatą sąlygoja ir spūstys: per pusantrų metų lengvųjų automobilių Klaipėdos mieste pagausėjo keturiais tūkstančiais, tad važiuojant leistinu greičiu leistinomis kelio juostomis kelionė tikrai nebus greita. Net ir įrengus išmaniąją eismo valdymo sistemą tikėtis galima veikiau kuro taupymo ir išmetimų mažinimo, o ne ženklaus automobilio greičio padidėjimo. Tuo pačiu dviračių take lieka įsisenėjusių bėdų: kai kur Taikos prospekte autobusų stotelių paviljonai „įlipa“ į trasą, apsunkintas Baltijos žiedo, geležinkelio viaduko (laiptai Herkaus Manto gatvėje) kirtimas. Tai papildomai prideda kelionei vieną dvi minutes. Šį kartą lenktynėse atsisakėme riedžio. Praėjusių metų patirtis parodė, kad ši transporto priemonė, važiuojant ja saugiu greičiu, nėra praktiška tokiems maždaug 8 kilometrų atstumams įveikti. Lenktynės nuo starto iki apdovanojimų ceremonijos buvo transliuojamos gyvai, pasižiūrėti šią laidą verta buvo ir dėl to, kad kviesti miesto valdžios, policijos vadovai, eismo dalyviai komentavo ir bendrąsias visiems rūpimas eismo problemas: gatvių ir transporto mazgų rekonstrukcijos planus ir eigą, spūsčių problemas, dviračių infrastruktūros plėtrą. Toks jau pernykštėse lenktynėse sukurtas standartas leidžia neformaliai, užtat iš esmės aptarti transporto rūpesčius. Prieš kiekvienas tokias lenktynes dalyviai instruktuojami laikytis saugaus eismo reikalavimų; visais metais lenktynės vyko saugiai, be incidentų. Lenktynių dalyvius finiše tradiciškai pagerbė miesto meras Vytautas Grubliauskas, KMSA direktorius Gintaras Neniškis, KU rektorius prof. Artūras Razbadauskas, gausus žurnalistų būrys. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ l.e.d.p. Andrius Samuilovas