Naujienų archyvas

Studentų lenktynės: pirmą kartą dalyvavo ir neįgalusis

Ketvirtadienio rytą Klaipėdoje jau 15 kartą atliktas eksperimentas, kurio metu aiškinamasi, kuris keliavimo būdas leidžia rytinio piko metu greičiausiai nukakti iš pietinės miesto dalies iki Klaipėdos universiteto miestelio. Tai be abejonės daugiausiai dėmesio kasmet sulaukiantis Judriosios savaitės renginys uostamiestyje. Studentai vėl judėjo beveik 8 kilometrų  trasa nuo Smiltelės stotelės iki KU Rektorato. Buvo lenktyniaujama aštuoniais judėjimo būdais: maršrutiniu taksi ir autobusu-ekspresu, paspirtuku, automobiliu ir elektromobiliu, dviračiu, elektriniu triračiu neįgaliojo vežimėliu bei bėgte. Šiomis lenktynėmis nėra siekiama kokių nors rekordų – tiesiog realiomis sąlygomis įvertinamas miesto infrastruktūros patogumas įvairioms transporto rūšims. Šių metų lenktynių “vinis” – neįgaliojo, atkarpą įveikusio elektriniu triračiu, dalyvavimas. Šį lenktynių dalyvį, jau nebe studentą, įtraukti pasiūlė patys studentai. Ir jo rezultatas tikrai neblogas. Rezultatai Neįprastai ilgai šį kartą važiavo maršrutinio taksi keleivė. Atvažiavo mikroautobusas jau vėluodamas, nes prieš atvažiuodamas dažnai stojo rinkdamas keleivius. Vėliau dažnai stojo juos išleisdamas. Galima daryti išvadą, jog maršrutinis taksi laiko pranašumą prieš autobusą turi ne piko laikais, kai jam neprireikia stoti kiekvienoje stotelėje.  Automobilio su vidaus degimo varikliu kelionės trukmę sąlygojo ilgesnė trasa aplenkiant Tiltų gatvę bei bendros eismo sąlygos. Glaudi laike lenktynių lyderių grupė (tarp 1 ir 4 vietos yra tik trijų minučių skirtumas) rodo, kad Klaipėdoje greičiausias kelionės būdas piko metu yra elektrinis paspirtukas, dviratis, elektromobilis ir ekspreso autobusas. Ir jeigu elektromobilį ne kiekvienas gali įpirkti ir išlaikyti, tai kiti trys pasirinkimai yra prieinami daugumai. Lenktynės nuo starto iki apdovanojimų ceremonijos buvo transliuojamos gyvai, pasižiūrėti šią laidą  https://www.facebook.com/watch/live/?ref=watch_permalink&v=862536898833280 verta ir dėl to, kad kviesti miesto valdžios, policijos vadovai, eismo dalyviai joje komentavo ir bendrąsias visiems rūpimas eismo problemas: spūstis, eismo dalyvių įpročius, infrastruktūros plėtrą. Toks jau per eilę metų nusistovėjęs laidos standartas leidžia neformaliai, užtat iš esmės aptarti transporto rūpesčius mieste. Prieš kiekvienas tokias lenktynes dalyviai instruktuojami laikytis saugaus eismo reikalavimų; visais metais lenktynės vyko saugiai, be incidentų. Lenktynių dalyvius finiše tradiciškai pagerbė miesto mero pavaduotojas Algirdas Kamarauskas, KU rektorius prof. Artūras Razbadauskas, gausus žurnalistų būrys .  

Šį rugsėjį eismo padėtis  įtempta, tačiau pakenčiama

Šių metų rugsėjį eismo srautai mieste netikėtai greitai stabilizavosi - iš esmės jau antrą rudens savaitę. Paprastai Klaipėdoje tai užtrukdavo apie 3 savaites. Tačiau šiemet situacija yra šiek tiek  geresnė.  Ženkliau situacija pagerėjo miesto teritorijoje, daugiau problemų buvo ir liko  įvažiavimuose į miestą, bet ir čia situacija atidarius Baltijos/Šilutės pl. estakadą turėtų iš esmės pagerėti. Mes eismo situaciją turimais profesiniais įrankiais matome detaliai pagal autobusų judėjimą. Eilinis vairuotojas bendrą supratimą gali  susidaryti naudodamasis populiariomis programėlėmis waze / Google maps. Kadangi šis atvaizdavimas labiau įprastas, tai mes irgi čia pateikdami realių eismo srautų situaciją taip pat naudosime waze duomenis. Štai taip  atrodė rytiniai pikai pirmąjį rugsėjo pirmadienį – ir šį pirmadienį rytinio piko metu: 09 04   09 18 Kaip matome, bendroji eismo padėtis nuo mėnesio pradžios pagerėjo. Tuo pačiu, rimtos spūsčių problemos kol kas išlieka įvažiavimuose į Klaipėdą. Kelionės viešuoju transportu populiarėja  Jau metų pradžioje pasiekėme ikipandeminį keleivių lygį ir iki šiol nuosekliai jį auginame. Dabartinis rugsėjo darbo dienų standartas yra 80+ tūkstančių kelionių, o iki pandemijos rugsėjo mėnesį turėdavome 70 tūkstančių, ir tai su šiek tiek didesne autobusų rida. Tai – tik e.bilieto sistemoje registruojamos kelionės. Iš tikrųjų „sielų“ kasdien vežame daugiau, nes yra dar trys kategorijos keleivių, nežyminčių bilietų, ir sistema jų kelionių (~10 proc.) nemato. To pavyko pasiekti dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, miesto taryba ir kelionių sumažėjimo metais apsisprendė išlaikyti paslaugos kokybę, subsidijuodama paslaugą. Tai dalį keleivių sulaikė nuo tuo laiku buvusio populiaraus sprendimo pirkti / naudoti automobilį, jie išliko lojalūs viešajam transportui. Lanksti kainodara  išryškino ir kainos pranašumą lyginant su automobiliu. Įstaiga savo ruožtu, kaupdama išsamią duomenų bazę – bilietų žymėjimo statistiką kiekviename maršrute, reise, stotelėje – tiksliau gludino tvarkaraščius, parinkinėjo maršrutams reikalingas ir pakankamas autobusų talpas. Tai leido neskausmingai keleiviams optimizuoti ridą. Papildomi dešimt tūkstančių autobusų kelionių per dieną – tai ir  sumažėjęs dėl to lengvųjų eismas. Neturime griežtos metodikos apskaičiuoti, kiek lengvųjų mašinų dėl to pakeitė autobusai. Priimta skaičiuoti, jog vienu lengvuoju automobiliu vidutiniškai važiuoja 1,4 žmonės, tačiau čia tokia aritmetika netiktų. Kaip ten bebūtų, dalis iš tų papildomų 10 000 autobusų kelionių atlikusių keleivių vairavo ar galėtų vairuoti savo automobilį, dalis – tie, kuriems artimieji anksčiau “dirbo taksistais” ir taip didino papildomą lengvųjų ridą ir gatvių apkrovimą.   Minijos gatve važiuojame greičiau Nors koordinuoto eismo valdymo sistema mieste yra dar tik kuriama, jau įrengtos atkarpos leidžia eismo dalyviams jomis važiuoti greičiau ir sklandžiau. Mūsų 9-asis autobusas atkarpą nuo Baltijos prospekto iki centro Minijos gatve dabar įveikia maždaug 2-3 minutėmis greičiau nei prieš porą metų. Jis ten neturi tik autobusams skirtos juostos, važiuoja bendrame sraute – vadinasi, eismo sąlygos ten pagerėjo visiems. Trumpesnės, mažesnį efektą duodančios koordinuoto eismo atkarpos yra ir Taikos prospekte, Šilutės plente (nuo Tilžės g. iki „Banginio“ žiedo), Liepų gatvėje, Jūrininkų pr. Nuosekliai jas ilginant ir tobulinant (draudžiant/iškeliant kairinius posūkius), efektas bus pastebimesnis. Koordinuoto eismo valdymo koridoriai kuriami tose atkarpose, kur eismas yra intensyviausias. Tikslūs, vieno automobilio per valandą tikslumo konkrečioje atkarpoje, duomenys yra tik iš 2017-ųjų metų:Klaipėdos miesto darnaus judumo plano tyrėjų duomenys Nuo to laiko daug kas keitėsi, tačiau bendras vaizdas ir dabar panašus, tai patvirtina ir spūsčių žemėlapiai. Padėtis iš esmės keisis atidarius estakadą Baltijos/Šilutės pl. Tada sumažės spūstys ne tik šiame mazge, tačiau, tikėtina, ir Liepų gatvėje: dalis priemiesčio srauto iš ten migruos į Vilniaus plentą, nes galės greitai „peršokti“ Šilutės plentą. Kita vertus, tada padidės apkrovos artimiesiems naujajam viadukui mazgams, ir tam reikia pradėti ruoštis. Čia verta pastebėti, jog automobilių skaičius mieste yra nuolat augantis. Nuo metų pradžios bendras mieste ir rajone registruotų lengvųjų automobilių skaičius padidėjo 3 tūkstančiais. Jeigu kuris vairuotojas skeptiškai pasakys – „niekas čia nepagerėjo“ – būtina suvokti, jog be padarytų ir daromų sprendimų padėtis jau būtų pastebimai pablogėjusi. Tuo tarpu netgi autobusai pajėgia išlaikyti prieš ketverius metus pasiektą vidutinį 21 km/h maršrutinį (įskaitant ir stovėjimo stotelėje bei sankryžose laiką) greitį. Dabar miestas net ir piko metu „juda“, o  spūstys, lyginant su įvažiavimo į Klaipėdą keliais, yra trumpalaikės. Užbaigus Šilutės pl.– Vilniaus plento – Baltijos prospekto viaduką ir pilnai funkcionuojant turbožiedinei sankryžai, sklandžiau eismas vyks ir toje dalyje.     Kad priemiesčio šeimai nebereikėtų antrojo automobilio Prieš gerą dešimtmetį pradėjome kurti privežamųjų maršrutų tinklą. Jo esmė paprasta: racionalios talpos autobusais iš retai apgyvendintų miesto pakraščių ir priemiesčio keleiviai atvežami iki svarbios persėdimo stotelės, iš kurios jau galima dideliais autobusais patogiai pasiekti kelionės tikslą mieste. Miesto teritorijos padengimas autobusų maršrutais ir artimai esančiomis stotelėmis daug tankesnis nei priemiestyje (vėliavėlė žymi stotelę, štrichuota teritorija aplink ją – 400 metrų pasiekiamumą): Klaipėdos miesto GIS žemėlapis (viešojo transporto stotelių pasiekiamumas 400 m spinduliu) Pirmasis toks persėdimo taškas buvo Ligoninės stotelė, vėliau tokias keleivių koncentravimo vietas organizavome pietinėje miesto dalyje - Naujojo turgaus, Arenos stotelėse. O prieš ketvertą metų įžengėme ir į Klaipėdos rajoną: 14-ojo autobuso maršrutas buvo pratęstas iki Klipščių. Ten prie RIMI parduotuvės yra privežamojo 7-ojo maršruto pradžia, ten ir tėvai automobiliais iš gretimų gyvenviečių suveža iki 14-uko vaikus. Tuo pačiu sumažėjo mašinų srautas viaduku per magistralę. Pagerėjusi eismo situacija už Klipščių aikštelės matosi ir teksto pradžioje pavaizduotose schemose. Panašų perteklinį lengvųjų eismą miesto gatvėmis mažinantį sprendimą matytume ir Ginduliuose. Liepų gatvė – viena labiausiai piko metu apkrautų transportinių miesto arterijų. Todėl tokio persėdimo taško, kuriame pasibaigtų privežamųjų autobusų maršrutai ir prasidėtų didelės talpos / miesto dažniu važiuojančio autobuso, vežančio į centrą, maršrutas, sukūrimas atitinka tiek miesto, tiek rajono gyventojų interesus. Trumpi privežamieji maršrutai leistų užtikrinti kur kas intensyvesnį tvarkaraščių dažnį, o padidėjęs keleivių skaičius pagrįstų ir dažnesnius autobuso iš Gindulių į Klaipėdą reisus. Palyginimui, jau dabar esamas 14-ojo maršruto keleivių skaičius leistų į Klipščius piko metu siųsti triašį autobusą ir taip pagerinti Tauralaukyje lipančių keleivių komfortą. Deja, priemiesčio gatvelių planavime padarytos klaidos neleistų ten tokiam dideliam autobusui manevruoti. Eismo problemų sprendimas reikalauja kompleksiškumo Gali būti suprantamas noras rasti vieną universalų sprendimą išspręsti visas eismo problemas. Tačiau kaip vien viešasis transportas nepajėgus patenkinti labai įvairių klaipėdiečių judėjimo poreikių, taip ir vien infrastruktūros sprendimai to padaryti negalės. Nėra panacėja ir integruotas eismo valdymas. Ilgalaikis, tvarus problemos sprendimas – protingame įvairių sprendimų balanse, nepamirštant ir dviratininkų bei pėsčiųjų. Ilgalaikė miesto transporto strategija nustatyta 2018-aisiais patvirtintame Darnaus judumo plane. Jį reikėtų nuosekliai vykdyti. Ir, kaip jame rašoma, pradėti nuo savęs, nes nuo kiekvieno iš mūsų darnesnio judėjimo pasirinkimo priklauso ir situacij gatvėse. Išbandyti puiki proga yra dabar: ši savaitė - Darnaus judumo, orai dar beveik vasariški. Tik nuo kiekvieno mūsų priklauso, kad Dieną be automobilio, penktadienį,  Klaipėdos eismo žemėlapyje nebūtų raudonų spalvų.

Pereiname prie rudens tvarkaraščių

Nuo rugsėjo 1 d. grąžiname rudens sezono autobusų maršrutus bei tvarkaraščius.  Važiuosime rečiau – prie jūros, dažniau – darbo ir mokymosi maršrutais. Daugelyje maršrutų nekeisdami bendro reisų skaičiaus kiek pajudinome jų laikus, kad geriau atitiktų faktines eismo sąlygas. Naujuosius tvarkaraščius jau paskelbėme Tvarkaraščių skiltyje http://www.stops.lt/klaipeda/ taip pat programėlėje Trafi, čia apibendrintai pristatome pokyčių esmę konkrečiame maršrute.   Darbų/mokyklų maršrutai Vėl pradeda kursuoti 5B, 13, 22A, 35 maršrutai. 13-ojo trasa pratęsiama iki magistralės, atsiranda papildomos Klausmylių ir Pilupėnų stotelės (žr. pridėtą schemą);   2 ir 2A maršrutuose darbo dienomis didėja reisų skaičius, savaitgaliais – nesikeičia;   3 maršrute reisų skaičius nesikeičia, koreguojamos važiavimo trukmės;   5 maršrute koreguojamos važiavimo trukmės;   7 maršruto tvarkaraštis priderinamas prie 14 maršruto naujojo grafiko;   8 maršrute darbo dienomis ženkliai didėja reisų skaičius, savaitgaliais - koreguojamos važiavimo trukmės;   9 maršrute reisų skaičius nesikeičia, koreguojamos važiavimo trukmės;   10 maršrute koreguojamos važiavimo trukmės;   14 maršrute darbo dienomis ženkliai didiname reisų skaičių. Šeštadieniais ir sekmadieniais reisų skaičius lieka toks pat. Koreguojame trukmes;   18 maršrute darbo dienomis didiname reisų skaičių, savaitgaliais koreguojame važiavimo trukmes;   30 maršrute dažniname reisus, darbo dienomis nebeužsuksime į Smilgynus, nes pradeda kursuoti 35 maršrutas.   Pajūrio/poilsinės kryptys   4 maršrutas rečiau kursuos savaitgaliais, darbo dienomis reisų skaičius nesikeičia;   4A maršrutas šaltuoju sezonu nebekursuos;   6 maršrutas rečiau kursuos savaitgaliais, darbo dienomis reisų skaičius nesikeičia;   M6 maršrutas visomis savaitės dienomis kursuos rečiau;   24 maršrute mažėja bendras reisų skaičius, tačiau pridėdame papildomą važiavimą 08:55 val. Dėl keleivės prašymo 09:40 val. buvęs reisas pasistumia į priekį - 09:55 val.;   L1 maršrute vakarais plauksime vienu ratu mažiau dėl trumpėjančio šviesaus dienos meto. Kiti reisai šiek tiek pasislenka laike.   Ilgametė patirtis rodo, jog kiekvieną rudenį eismo srautų situacija būna vis kitokia, kasmet prireikia ir papildomų rudeninių korekcijų. Neturime pagrindo manyti, jog šiemet tai jau iš karto pataikysime su autobusų talpomis ir grafikais. Todėl artimiausiomis savaitėmis atidžiai stebėsime srautus ir prireikus dar tiksliau kalibruosime viešojo transporto sistemos darbą.    

Bankine kortele atsiskaityti jau galima ir priemiestyje

Baigėme įdiegti atsiskaitymo bankinėmis kortelėmis paslaugą visame Klaipėdos regioniniame maršrutų tinkle. Tokia kortele galima atsiskaityti miesto (I zonos) autobusuose, vandens autobuse, miesto bei Palangos ir Kretingos krypčių maršrutiniuose taksi, o dabar jau – ir priemiesčio (II ir III zonų) maršrutų autobusuose.  Transporto priemonių bilietų skaitytuvai pažymėti šį atsiskaitymo būdą palaikančių kortelių logotipais. Kortelių žymėjimas priemiesčio maršrutuose turi savo ypatumų. Kitaip nei I zonoje, kelionės kaina priemiestyje priklauso nuo važiuojamo atstumo. Todėl važiuojant iš Klaipėdos į priemiestį ir atgal, bankinę kortelę reikia glausti du kartus - įlipus ir išlipant. Pirmą kartą priglaudus rezervuojama suma iki maršruto galo, o išlipant anksčiau – perskaičiuojama išlipimo stotelės tarifu. Detaliai bankinės kortelės veikimą mūsų sistemoje esame aprašę savo DUK skiltyje https://www.klaipedatransport.lt/lt/banko-korteles-naudojimas-viesajame-transporte-121 . Tik norėtume atkreipti dėmesį, jog pačia paskutine rekomendacija (suabejojus pasitikrinti bilieto galiojimą antrą kartą glaudžiant) važiuojant priemiestyje vadovautis netinka. Tiesiog glausdami kortelę stebėkite užsižiebiančių lempučių spalvą (turi būti žalia) ir klausykite garsinio signalo (1 signalas). Bilieto kaina priemiesčio maršrutuose tokia pat, kaip ir perkant iš vairuotojo, nuolaidos nėra taikomos. Todėl reguliariai važinėjantiems priemiesčio keleiviams mes ir toliau rekomenduojame naudotis e.bilieto kortele ir e pinigine, kurioje galima nusistatyti lengvatas, o ir bilieto kaina mažesnė nei perkant iš vairuotojo. Kasdien važinėjantys gali taupyti ir pirkdami 1 arba 30 dienų terminuotąjį bilietą, galiojantį ir užmiestyje, ir mieste. Bankinė kortelė – sprendimas retai važiuojantiems keleiviams. Taip atsiskaitant nereikia rūpintis grynaisiais, nėra gaišinamas vairuotojas, paspartėja kelionė. Per keturis mėnesius (miesto autobusuos bankinė kortelė “startavo” gegužės 16 dieną) matome, jog šis papildomas pasirinkimas  yra reikalingas: sistemoje įvesta 16 tūkstančių unikalių kortelių, jomis atlikti 38 tūkstančiai kelionių.

Kelionės su bankinėmis kortelėmis

   Ši vasara buvo pirmoji, kai Klaipėdos viešajame transporte tapo galima atsiskaityti ir bankinėmis kortelėmis. Per tris mėnesius sukaupta transakcijų statistika leidžia daryti pirmąsias išvadas tiek apie bendrąjį tokios galimybės poreikį, tiek ir apie bankinės kortelės populiarumą atskirose mūsų viešojo transporto rūšyse.    Šiuo metu apmokėti kelionę pasinaudota daugiau kaip 14 tūkstančių unikalių banko kortelių. Jomis iš viso atsiskaityta daugiau kaip už 33 tūkstančių kelionių.    Populiariausia bankinė kortelė buvo vandens autobuse. Čia daugiau kaip pusė kelionių (54 proc.) buvo apmokėta tokiu būdu. Tačiau absoliutūs skaičiai nėra dideli, nes iš vis kelionių L1 maršrutu buvo tik per šešis tūkstančius.    Antra pagal bankinės kortelės populiarumą VT rūšis – maršrutiniai taksi, čia taip apmokėta už 4,68 proc. kelionių – mieste bei Palangos ir Kretingos maršrutuose.    Mažiausiai kortelė populiari miesto autobusuose, tik 0,49 proc. kelionių, nors absoliutūs skaičiai čia didžiausi.    Paslaugos vartotojai, mėginę, tačiau neįstengę apmokėti už kelionę, kreipiasi į mus konsultacijų. Detaliai paslaugos veikimą esame aprašę savo puslapyje. Tačiau galima pakartoti, ką reikia žinoti: Žymėti vieną kortelę ar išmanųjį įrenginį, susietą su banko kortele. nes jei glaudžiama piniginė su keletu kortelių ar telefonas, kurio dėkle yra kortelių, skaitytuvas nesugeba atskirti, ką skenuoti. Kortelei turi būti aktyvuotas bekontaktis atsiskaitymas ir atsiskaitymas internetu ( e-komercija). Tai galima aktyvuoti/valdyti prisijungus prie el.bankininkystės. Kitu atveju ekrane pasirodo užrašas “Netinkama kortelė”.    Dėl tokių atvejų dažniausiai ir kreipiasi mūsų keleiviai. Rečiau, bet pasitaiko ir klausimų dėl banko rezervuojamos sumos, dienos kelionių optimizatoriaus veikimo, mokėjimo čekio. Į visus tuos klausimus yra atsakyta pateikiamoje DUK nuorodoje.    Rugsėjo mėnesį planuojame atsiskaitymo bankinėmis kortelėmis galimybę pasiūlyti ir priemiesčio maršrutų keleiviams.    Apibendrinant, pirmoji statistika rodo, jog paslauga rado savo vartotoją: tai rečiau VT besinaudojantis keleivis, kuriam vietoj grynųjų pinigų ir laiko gaišimo perkant bilietą pas vairuotoją patogu už kelionę atsiskaityti jam jau įprastu bekontakčio mokėjimo būdu. Tokiu būdu mokant už kelionę galima ir sutaupyti: galioja dienos kelionių optimizatorius, tą pačią dieną atliekant tos pačios rūšies ir kainos kartiniais bilietais tiek kelionių, kad jų bendra kaina pasiekia terminuotojo dienos bilieto kainą, sistema sumokėtus pinigus automatiškai ir perskaičiuoja į dienos bilietą - daugiau tą dieną mokėti už papildomas keliones nebereikės.