Šį rugsėjį eismo padėtis įtempta, tačiau pakenčiama
Šių metų rugsėjį eismo srautai mieste netikėtai greitai stabilizavosi - iš esmės jau antrą rudens savaitę. Paprastai Klaipėdoje tai užtrukdavo apie 3 savaites. Tačiau šiemet situacija yra šiek tiek geresnė. Ženkliau situacija pagerėjo miesto teritorijoje, daugiau problemų buvo ir liko įvažiavimuose į miestą, bet ir čia situacija atidarius Baltijos/Šilutės pl. estakadą turėtų iš esmės pagerėti.
Mes eismo situaciją turimais profesiniais įrankiais matome detaliai pagal autobusų judėjimą. Eilinis vairuotojas bendrą supratimą gali susidaryti naudodamasis populiariomis programėlėmis waze / Google maps. Kadangi šis atvaizdavimas labiau įprastas, tai mes irgi čia pateikdami realių eismo srautų situaciją taip pat naudosime waze duomenis.
Štai taip atrodė rytiniai pikai pirmąjį rugsėjo pirmadienį – ir šį pirmadienį rytinio piko metu:
09 04
09 18
Kaip matome, bendroji eismo padėtis nuo mėnesio pradžios pagerėjo. Tuo pačiu, rimtos spūsčių problemos kol kas išlieka įvažiavimuose į Klaipėdą.
Kelionės viešuoju transportu populiarėja
Jau metų pradžioje pasiekėme ikipandeminį keleivių lygį ir iki šiol nuosekliai jį auginame. Dabartinis rugsėjo darbo dienų standartas yra 80+ tūkstančių kelionių, o iki pandemijos rugsėjo mėnesį turėdavome 70 tūkstančių, ir tai su šiek tiek didesne autobusų rida. Tai – tik e.bilieto sistemoje registruojamos kelionės. Iš tikrųjų „sielų“ kasdien vežame daugiau, nes yra dar trys kategorijos keleivių, nežyminčių bilietų, ir sistema jų kelionių (~10 proc.) nemato.
To pavyko pasiekti dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, miesto taryba ir kelionių sumažėjimo metais apsisprendė išlaikyti paslaugos kokybę, subsidijuodama paslaugą. Tai dalį keleivių sulaikė nuo tuo laiku buvusio populiaraus sprendimo pirkti / naudoti automobilį, jie išliko lojalūs viešajam transportui. Lanksti kainodara išryškino ir kainos pranašumą lyginant su automobiliu. Įstaiga savo ruožtu, kaupdama išsamią duomenų bazę – bilietų žymėjimo statistiką kiekviename maršrute, reise, stotelėje – tiksliau gludino tvarkaraščius, parinkinėjo maršrutams reikalingas ir pakankamas autobusų talpas. Tai leido neskausmingai keleiviams optimizuoti ridą.
Papildomi dešimt tūkstančių autobusų kelionių per dieną – tai ir sumažėjęs dėl to lengvųjų eismas. Neturime griežtos metodikos apskaičiuoti, kiek lengvųjų mašinų dėl to pakeitė autobusai. Priimta skaičiuoti, jog vienu lengvuoju automobiliu vidutiniškai važiuoja 1,4 žmonės, tačiau čia tokia aritmetika netiktų. Kaip ten bebūtų, dalis iš tų papildomų 10 000 autobusų kelionių atlikusių keleivių vairavo ar galėtų vairuoti savo automobilį, dalis – tie, kuriems artimieji anksčiau “dirbo taksistais” ir taip didino papildomą lengvųjų ridą ir gatvių apkrovimą.
Minijos gatve važiuojame greičiau
Nors koordinuoto eismo valdymo sistema mieste yra dar tik kuriama, jau įrengtos atkarpos leidžia eismo dalyviams jomis važiuoti greičiau ir sklandžiau. Mūsų 9-asis autobusas atkarpą nuo Baltijos prospekto iki centro Minijos gatve dabar įveikia maždaug 2-3 minutėmis greičiau nei prieš porą metų. Jis ten neturi tik autobusams skirtos juostos, važiuoja bendrame sraute – vadinasi, eismo sąlygos ten pagerėjo visiems. Trumpesnės, mažesnį efektą duodančios koordinuoto eismo atkarpos yra ir Taikos prospekte, Šilutės plente (nuo Tilžės g. iki „Banginio“ žiedo), Liepų gatvėje, Jūrininkų pr. Nuosekliai jas ilginant ir tobulinant (draudžiant/iškeliant kairinius posūkius), efektas bus pastebimesnis.
Koordinuoto eismo valdymo koridoriai kuriami tose atkarpose, kur eismas yra intensyviausias. Tikslūs, vieno automobilio per valandą tikslumo konkrečioje atkarpoje, duomenys yra tik iš 2017-ųjų metų:Klaipėdos miesto darnaus judumo plano tyrėjų duomenys
Nuo to laiko daug kas keitėsi, tačiau bendras vaizdas ir dabar panašus, tai patvirtina ir spūsčių žemėlapiai. Padėtis iš esmės keisis atidarius estakadą Baltijos/Šilutės pl. Tada sumažės spūstys ne tik šiame mazge, tačiau, tikėtina, ir Liepų gatvėje: dalis priemiesčio srauto iš ten migruos į Vilniaus plentą, nes galės greitai „peršokti“ Šilutės plentą. Kita vertus, tada padidės apkrovos artimiesiems naujajam viadukui mazgams, ir tam reikia pradėti ruoštis.
Čia verta pastebėti, jog automobilių skaičius mieste yra nuolat augantis. Nuo metų pradžios bendras mieste ir rajone registruotų lengvųjų automobilių skaičius padidėjo 3 tūkstančiais. Jeigu kuris vairuotojas skeptiškai pasakys – „niekas čia nepagerėjo“ – būtina suvokti, jog be padarytų ir daromų sprendimų padėtis jau būtų pastebimai pablogėjusi. Tuo tarpu netgi autobusai pajėgia išlaikyti prieš ketverius metus pasiektą vidutinį 21 km/h maršrutinį (įskaitant ir stovėjimo stotelėje bei sankryžose laiką) greitį. Dabar miestas net ir piko metu „juda“, o spūstys, lyginant su įvažiavimo į Klaipėdą keliais, yra trumpalaikės. Užbaigus Šilutės pl.– Vilniaus plento – Baltijos prospekto viaduką ir pilnai funkcionuojant turbožiedinei sankryžai, sklandžiau eismas vyks ir toje dalyje.
Kad priemiesčio šeimai nebereikėtų antrojo automobilio
Prieš gerą dešimtmetį pradėjome kurti privežamųjų maršrutų tinklą. Jo esmė paprasta: racionalios talpos autobusais iš retai apgyvendintų miesto pakraščių ir priemiesčio keleiviai atvežami iki svarbios persėdimo stotelės, iš kurios jau galima dideliais autobusais patogiai pasiekti kelionės tikslą mieste. Miesto teritorijos padengimas autobusų maršrutais ir artimai esančiomis stotelėmis daug tankesnis nei priemiestyje (vėliavėlė žymi stotelę, štrichuota teritorija aplink ją – 400 metrų pasiekiamumą):
Klaipėdos miesto GIS žemėlapis (viešojo transporto stotelių pasiekiamumas 400 m spinduliu)
Pirmasis toks persėdimo taškas buvo Ligoninės stotelė, vėliau tokias keleivių koncentravimo vietas organizavome pietinėje miesto dalyje - Naujojo turgaus, Arenos stotelėse. O prieš ketvertą metų įžengėme ir į Klaipėdos rajoną: 14-ojo autobuso maršrutas buvo pratęstas iki Klipščių. Ten prie RIMI parduotuvės yra privežamojo 7-ojo maršruto pradžia, ten ir tėvai automobiliais iš gretimų gyvenviečių suveža iki 14-uko vaikus. Tuo pačiu sumažėjo mašinų srautas viaduku per magistralę. Pagerėjusi eismo situacija už Klipščių aikštelės matosi ir teksto pradžioje pavaizduotose schemose.
Panašų perteklinį lengvųjų eismą miesto gatvėmis mažinantį sprendimą matytume ir Ginduliuose. Liepų gatvė – viena labiausiai piko metu apkrautų transportinių miesto arterijų. Todėl tokio persėdimo taško, kuriame pasibaigtų privežamųjų autobusų maršrutai ir prasidėtų didelės talpos / miesto dažniu važiuojančio autobuso, vežančio į centrą, maršrutas, sukūrimas atitinka tiek miesto, tiek rajono gyventojų interesus. Trumpi privežamieji maršrutai leistų užtikrinti kur kas intensyvesnį tvarkaraščių dažnį, o padidėjęs keleivių skaičius pagrįstų ir dažnesnius autobuso iš Gindulių į Klaipėdą reisus. Palyginimui, jau dabar esamas 14-ojo maršruto keleivių skaičius leistų į Klipščius piko metu siųsti triašį autobusą ir taip pagerinti Tauralaukyje lipančių keleivių komfortą. Deja, priemiesčio gatvelių planavime padarytos klaidos neleistų ten tokiam dideliam autobusui manevruoti.
Eismo problemų sprendimas reikalauja kompleksiškumo
Gali būti suprantamas noras rasti vieną universalų sprendimą išspręsti visas eismo problemas. Tačiau kaip vien viešasis transportas nepajėgus patenkinti labai įvairių klaipėdiečių judėjimo poreikių, taip ir vien infrastruktūros sprendimai to padaryti negalės. Nėra panacėja ir integruotas eismo valdymas. Ilgalaikis, tvarus problemos sprendimas – protingame įvairių sprendimų balanse, nepamirštant ir dviratininkų bei pėsčiųjų. Ilgalaikė miesto transporto strategija nustatyta 2018-aisiais patvirtintame Darnaus judumo plane. Jį reikėtų nuosekliai vykdyti. Ir, kaip jame rašoma, pradėti nuo savęs, nes nuo kiekvieno iš mūsų darnesnio judėjimo pasirinkimo priklauso ir situacij gatvėse. Išbandyti puiki proga yra dabar: ši savaitė - Darnaus judumo, orai dar beveik vasariški. Tik nuo kiekvieno mūsų priklauso, kad Dieną be automobilio, penktadienį, Klaipėdos eismo žemėlapyje nebūtų raudonų spalvų.
