DARNAUS JUDUMO lenktynės: šiemet eismo sąlygos yra prastesnės

Minint Dieną be automobilio ir Europos judumo savaitę Klaipėdoje rugsėjo 22 dieną tradiciškai surengtos lenktynės įvairiomis transporto priemonėmis. Šiais metais įveikti atkarpą nuo Smiltelės stotelės prie PC „Molo“ iki Klaipėdos universiteto bandyta 8 būdais.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) kartu su Klaipėdos universiteto (KU) studentų sąjunga tokias lenktynes organizuoja nuo 2009-ųjų. Lenktynėmis nėra siekiama kokių nors rekordų, tiesiog norima įvertinti miesto infrastruktūros patogumą įvairioms transporto rūšims.

Šiais metais varžėsi 8 dalyviai. Važiuota miesto autobusu, maršrutiniu taksi, elektromobiliu, paprastu automobiliu, dviračiu, elektriniu paspirtuku, riedžiu, o vienas dalyvis atkarpą nubėgo.

Visi dalyviai nuo Smiltelės stotelės pajudėjo 7.37 val.

Finaliniai rezultatai

1.Marius Linas Kabalinas, elektrinis paspirtukas, (KKT) – 27 min;

2. Aušra Bacevičienė, elektromobilis, (KKT) – 27 min;

3. Ekene Mbaka (KU), dviratis, – 27 min;

Prizininkų rikiuotė pateikiama pagal faktinį atvykimą: jų rezultatus skiria tik sekundės.

4-5. Broliai Hussein Shanableh ir Subhi Shanableh (KU), važiavę ekspreso autobusu ir maršrutiniu taksi, finišą pasiekė absoliučiai tuo pačiu laiku po 30 min;

6. Diana Šarkaitė (KU), lengvasis automobilis, distanciją įveikė per 34 min;

7. Bėgikas Evaldas Kunickas (KU), lenktynėse dalyvaujantis jau antrus metus, distanciją įveikė per 36 minutes;

8. Riedžiu Karolina Jurkauskaitė (KU) distanciją įveikė per 49 minutes

Riedžio debiutas kol kas rodo, kad tai yra transporto priemonė, skirta daug trumpesniems nei 8 kilometrų atstumams. Tačiau jo kompaktiškumas ir portabilumas leidžia manyti, jog ir riedis ras savo nišą keliaujant nedideliais atstumais. Kartu su paspirtuku jie suteikia galimybę judėti “nuo durų iki durų” nenaudojant daug fizinių pastangų, taigi gali būti vertinami kaip racionali alternatyva lengvajam automobiliui.

Autobusas iš pirmosios pernykštės vietos šiemet smuktelėjo į ketvirtąją. Iš tikrųjų tai nėra dramatiškas nuosmukis, nes nuo nugalėtojo atsilikta tik 3 minutėmis, o lengvasis automobilis aplenktas 4 minutėmis. Jeigu Taikos prospekte lengvųjų automobilių vairuotojai būtų labiau gerbę “A” juostą, atotrūkis nuo nugalėtojo galėjo būti dar mažesnis.

Visoms keturratėms transporto priemonėms kelionę gaišino padidėjęs lengvųjų automobilių srautas Taikos prospekte. Tebesitęsiant Šilutės plento rekonstrukcijai, dalis gyventojų kelionei į centrą ar per centrą į šiaurinę miesto dalį renkasi ne jį, o Taikos prospektą, taip didindami jo apkrovą. Be to, bendrasis automobilizacijos lygis, išliekant palankiausiems šalyje automobilių parkavimo tarifams centre, po truputį vis auga.

Neabejotinai pati problemiškiausia vieta kelyje yra atkarpa tarp Kauno ir Paryžiaus Komunos gatvių. Nerimą kelia tai, kad nuo rugsėjo pradžios gaišatis toje atkarpoje nuosekliai didėja. Antrąją mėnesio savaitę autobusų vėlavimai (rytinis pikas, prieš ir apie 8 val.) ten buvo 4 minutės, trečiąją – jau 5, ketvirtosios savaitės pradžioje jau vėluojame 6 minutes. Paryžiaus Komunos sankryža įveikiama tik per 3-4 šviesoforo ciklus.

Situacija dabar kitokia nei įprasta rugsėjį: visada per pirmąsias savaites lengvųjų automobilių vairuotojai pasiblaškę po vasaros pertraukos atrasdavo racionaliausias trasas ir spūstys sumažėdavo iki “įprasto” standarto. Paaiškinti dabartinę anomaliją galime tuo, kad Šilutės plente dėl nepasibaigusios rekonstrukcijos  yra tokios prastos važiavimo sąlygos, kad gyventojai jau po Rimkų pervažos ar įveikę Vilniaus pl. kuo anksčiau suka į Taikos prospektą.

Tačiau net ir Šilutės plentui grįžus į normalaus pralaidumo režimą, ši probleminė atkarpa ties “Vėtrunge” prašosi sprendimo. Vienas iš svarstytinų neįprastų – reversinis eismas. Ryte centro kryptimi galėtų būti važiuojama 3 juostomis, vakare, atvirkščiai, 3 juostos būtų pietinių rajonų kryptimi. Lietuvoje tokių precedentų nebuvo, toks sprendimas reikalautų iš vairuotojų keisti įpročius. Tad šiuo metu  idėja tėra tik svarstymo ir vertinimo lygmenyje. Šiek tiek greičiau spūstis judėtų net ir dabartinėmis sąlygomis, jeigu vairuotojai būtų atidesni, įdėmiau sektų šviesoforo režimą ir nedelstų pajudėti užsidegus žaliai šviesai.

Dviratėms ir vienratei transporto priemonėms gaišatį šiemet sukėlė rekonstruojama dviračių tako atkarpa tarp Paryžiaus Komunos ir Sausio 15-osios gatvių. Šioje atkarpoje lenktynininkams teko sankryžoje pereiti į kitą prospekto pusę, ja važiuoti iki kitos sankryžos ir jau ten vėl grįžti į trasą. Puikų elektrinio paspirtuko rezultatą bent iš dalies galima paaiškinti tuo, kad KKT parkavimo kontrolieriai seniai darbe jau naudoja šią transporto priemonę ir turi gerus saugaus bei greito važiavimo juo įgūdžius.

Įstaigos administruojami dviračių skaitikliai prie Muzikinio teatro ir Taikos pr. parodė, jog pravažiavusių dviratininkų skaičius tą Dieną be automobilio buvo beveik ketvirtadaliu didesnis nei pirmadienį (941/1207). Jeigu tai ne šiltesnio antradienio pasekmė, galime manyti, kad ši pagrindinė Judumo savaitės diena pradeda prigyti ir mūsų mieste.

Kaip ten bebūtų, viešasis transportas ir vėl lenktynėse įtikinamai parodė savo pranašumą prieš individualų automobilį su vidaus degimo varikliu, neturintį teisės važiuoti Tiltų gatve.

Lenktynės nuo starto iki apdovanojimų ceremonijos buvo transliuojamos gyvai, pasižiūrėti šią laidą verta buvo ir dėl to, kad kviesti miesto valdžios, policijos vadovai, eismo dalyviai komentavo ir bendrąsias visiems rūpimas eismo problemas: gatvių ir transporto mazgų rekonstrukcijos planus ir eigą, spūsčių problemas, dviračių infrastruktūros problemas. Tikimės, kad toks formatas taps standartu ir kitiems metams.

Prieš kiekvienas tokias lenktynes dalyviai instruktuojami laikytis saugaus eismo sąlygų, visus 12 metų lenktynės vyksta saugiai, be incidentų.

Lenktynių dalyvius finiše tradiciškai pagerbė miesto meras Vytautas Grubliauskas, KMSA direktorius Gintaras Neniškis, rektorius Artūras Razbadauskas, gausus žurnalistų būrys.